senolis

senõlis, -ė smob. (2) 1. CI813, N, Rtr, K.Būg, J.Jabl(Vkš), DŽ, Tt, Erž, Pgr, Šv tėvo ar motinos tėvas (senelis), motina (senelė): Motinos motina senole vadinama M.Valanč. Mano senõlis, t. y. tėvo tėvas, čia gyveno J. Šit muno mamos tėvo tėvas, senõlis Jdr. Jau mūso senoliuo bene karšutė, bene jau mirs Pln. Nebilgai anų senõlis žemelę mins Pp. Kiek čia daug tų kapų – i tėvų, i senõlių, i seseries Slnt. Vienas senõlis terūko Kv. Eik, senõli, prigulk biškį, pasilsėsi Vvr. Muno senõlis apei ponus liūb pasakos Žr. Mūs senõliai liuobėjo laikyti bičių Rmč. Senolis ir senolė turi teisę gauti išlaikymą rš. Senolẽlis jau retai beateita, musėt serga Kv. Muno senoliùkas pasakojo, ka an to kalno buvę trys dvarai Žv. Senolẽlis muno po numus krūpštinė[ja] Kl. Onikė pripuolusi, apsikabinusi senolaitę pasodino Žem. Senolytis, -ė N. 2. LsB495, N, [K] senas žmogus: Ar dar įkuli, senõli, t. y. ar pajėgi, ar drūtas? JI519. Kaip man vienas senolis pasakojo, teip ir aš jums išdėjau M.Valanč. Abi pusi apsakė savo reikalą ir laukė ištarmės senolio BsPII14. Senolis, džiūvęs nu vargų ir neturčios, kėblino pamažu į laužą savo vieną Žlv. Pati šito rykautojo yra 75 metų pražilusi senolė LC1883,20. Baro (barė) anuodu kartais senolis tėvas, bet paaugusių nebgalėjo besuvaldyti M.Valanč. Nemenčino dar senoliai savo kalbą mok lig šiolei (d.) Gdr. Oi, tėvuži mano, senoleli mano, kokį duosi man žirgelį į krygelį joti? KlpD34. Išbars mano tėvuželis, išbars senolelis RD172. Mamužytė senolytė, meiliai meiliai mane užauginai RD187. | prk.: Kadaise ant to smėlio kaukaro augo senolė stora ir galinga pušis rš. Tegu žaliuoja medžiai senoliai šiemet, kitąmet ir dar daugelį metų sp. Senolė Palūšės Juozapo bažnytėlė, papilkėjusi nuo laiko ir negandų naštos, peržengė jau trečio šimtmečio slenkstį sp. ^ Nesvarbu senõlis, svarbu buvolis (nesvarbu, kad nesenas, svarbu, kad daug išmano) DūnŽ.